Litvanski jezik

Izvor: Wikipedija
Prijeđi na navigaciju Prijeđi na pretragu

Litvanski ili litavski jezik (litvanski: lietuvių kalba) je jezik iz grupe istočnih baltičkih jezika iz porodice indoevropskih jezika. Najsličniji jezik litvanskom je letonski, i ujedno ova dva jezika su jedina dva živa baltička jezika.

U svetu litvanski govori oko 4 miliona ljudi, od toga 3 miliona u Litvaniji (80% stanovništva).

Litvanski jezik obuhvata dve grupe dijalekata severne (žemaitique), i južne (aukštaitique). Južni dijaleti, poznati i kao „visoki“, su osnova savremenog književnog jezika.

Istorija[uredi | uredi kod]

Litvanski jezik još uvek sadrži neke fonetske i morfološke osobine proto indoevropskog jezika i stoga je veoma značajan za lingvistička istraživanja. Ovo je najbliži jezički rođak indoevropskog jezika. Jezički istoričari smatraju da se proto baltički jezik izdvojio od ostalih indoevropskih jezika oko 1000 godina pne.

Prvi tekst na litvanskom je prevod crkvenih himni iz 1545. Sve do 19-og veka bilo je malo knjiga na litvanskom, a i tad je litvanski zabranjivan od strane ruskih vlasti. Litvanski je postao zvanični jezik Litvanije 1918.

Karakteristike[uredi | uredi kod]

Pisani litvanski ima 12 samoglasnika i 20 suglasnika. Akcenat je slobodan i može menjati mesto.

Litvanski ima veoma složena gramatička pravila. Ima najsloženiji sistem participa od svih indoevropskih jezika, koji uključuje aktivne, pasivne i gerundivne forme.

Ima 7 padeža: nominativ, genitiv, dativ, akuzativ, instrumental, lokativ, i vokativ (poput srpskog jezika). Još dva padežna oblika se povremeno koriste.

Gramatika[uredi | uredi kod]

Glagoli[uredi | uredi kod]

Deklinacija u prezentu

  dirbti = raditi norėti = hteti skaityti = čitati
1. sg. dirbu noriu skaitau
2. sg. dirbi nori skaitai
3. sg. dirba nori skaito
1. pl. dirbame norime skaitome
2. pl. dirbate norite skaitote
3. pl dirba nori skaito

Preteritum

  dirbti = raditi norėti = hteti skaityti = čitati
1. sg. dirbau norėjau skaičiau (palatalizacija - afrikata t→č)
2. sg. dirbai norėjai skaitei
3. sg. dirbo norėji skaitė
1. pl. dirbome norėjome skaitėme
2. pl. dirbote norėjote skaitėte
3. pl dirbo norėjo skaitė

Buduće vreme - infinitiv bez sufiksa -ti + s + sufiks.

  dirbti = raditi norėti = hteti skaityti = čitati
1. sg. dirb-s-iu norė-s-iu skaity-s-iu
2. sg. dirb-s-i norė-s-i skaity-s-i
3. sg. dirb-s norė-s skaity-s
1. pl. dirb-s-ime norė-s-ime skaity-s-ime
2. pl. dirb-s-ite norė-s-ite skaity-s-ite
3. pl dirb-s norė-s skaity-s

Frekventativ - infinitiv bez sufiksa -ti + dav + sufiks.

  dirbti = raditi norėti = hteti skaityti = čitati
1. sg. dirb-dav-au norė-dav-au skaity-dav-au
2. sg. dirb-dav-ai norė-dav-ai skaity-dav-ai
3. sg. dirb-dav-o norė-dav-o skaity-dav-o
1. pl. dirb-dav-ome norė-dav-ome skaity-dav-ome
2. pl. dirb-dav-ote norė-dav-ote skaity-dav-ote
3. pl dirb-dav-o norė-dav-o skaity-dav-o

Kondicional[uredi | uredi kod]

  dirbti = raditi norėti = hteti skaityti = čitati
1. sg. dirb-č-iau norė-č-iau skaity-č-iau
2. sg. dirb-t-um(ei) norė-t-um(ei) skaity-t-um(ei)
3. sg. dirb-t-ų norė-t-ų skaity-t-ų
1. pl. dirb-t-ume / umėme norė-t-ume / umėme skaity-t-ume / umėme
2. pl. dirb-t-ute / umėte norė-t-ute / umėte skaity-t-ute / umėte
3. pl dirb-t-ų norė-t-ų skaity-t-ų

Imperativ[uredi | uredi kod]

  dirbti = raditi norėti = hteti skaityti = čitati
1. sg.
2. sg. dirb-k norė-k skaity-k
3. sg. tegu + prezent tegu + prezent tegu + prezent
1. pl. dirb-k-ime norė-k-ime skaity-k-ime
2. pl. dirb-k-ite norė-k-ite skaity-k-ite
3. pl tegu + prezent tegu + prezent tegu + prezent

Brojevi[uredi | uredi kod]

broj litvanski
1 vienas
2 du, dvi
3 trys
4 keturi, keturios
5 penki, penkios
6 šeši, šešios
7 septyni, septynios
8 aštuoni, aštuonios
9 devyni, devynios
10 dešimt
11 vienuolika
12 dvylika
13 trylika
14 keturiolika
15 penkiolika
16 šešiolika
17 septyniolika
18 aštuoniolika
19 devyniolika
20 dvydešimt
30 trysdešimt
40 keturiasdešimt
50 penkiasdešimt
60 šešiasdešimt
70 septyniasdešimt
80 aštuoniasdešimt
90 devyniasdešimt
100 šimtas
1000 tūkstantis

Primer teksta[uredi | uredi kod]

Član 1 Univerzalne deklaracije o ljudskim pravima

Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. 
Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis 
vienas kito atžvilgiu kaip broliai.
Prevod: Sva ljudska bića se rađaju slobodna i jednaka po 
dostojanstvu i pravima. Obdarena su razumom i savešću, i 
treba da se odnose jedna prema drugima u duhu bratstva. 

Meseci u godini[uredi | uredi kod]

Sausis, Vasaris, Kovas, Balandis, Gegužė, Birželis,
Liepa, Rugpjūtis, Rugsėjis, Spalis, Lapkritis, Gruodis

  • Sveiki - Zdravo

Eksterni linkovi[uredi | uredi kod]

Wikipedia
Wikipedia