Litvanski jezik – razlika između verzija
m r2.7.3) (robot Dodaje: br:Lituaneg |
m Bot: Migrating 117 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q9083 (translate me) |
||
Red 353: | Red 353: | ||
[[Kategorija:Litvanija]] |
[[Kategorija:Litvanija]] |
||
[[Kategorija:Jezici]] |
[[Kategorija:Jezici]] |
||
[[af:Litaus]] |
|||
[[an:Idioma lituán]] |
|||
[[ang:Liþþuanisc sprǣc]] |
|||
[[ar:لغة لتوانية]] |
|||
[[ast:Lituanu]] |
|||
[[ay:Lituaña aru]] |
|||
[[az:Litva dili]] |
|||
[[bat-smg:Lietoviu kalba]] |
|||
[[be:Літоўская мова]] |
|||
[[be-x-old:Летувіская мова]] |
|||
[[bg:Литовски език]] |
|||
[[br:Lituaneg]] |
|||
[[bs:Litvanski jezik]] |
|||
[[ca:Lituà]] |
|||
[[ce:Litovhoyn mott]] |
|||
[[ceb:Pinulongang Litwano]] |
|||
[[cs:Litevština]] |
|||
[[csb:Lëtewsczi jãzëk]] |
|||
[[cv:Литва чĕлхи]] |
|||
[[da:Litauisk (sprog)]] |
|||
[[de:Litauische Sprache]] |
|||
[[dsb:Litawšćina]] |
|||
[[el:Λιθουανική γλώσσα]] |
|||
[[en:Lithuanian language]] |
|||
[[eo:Litova lingvo]] |
|||
[[es:Idioma lituano]] |
|||
[[et:Leedu keel]] |
|||
[[eu:Lituaniera]] |
|||
[[fa:زبان لیتوانیایی]] |
|||
[[fi:Liettuan kieli]] |
|||
[[fiu-vro:Leedu kiil]] |
|||
[[fr:Lituanien]] |
|||
[[frr:Litauisk]] |
|||
[[fy:Litousk]] |
|||
[[ga:An Liotuáinis]] |
|||
[[gd:Liotuànais]] |
|||
[[gl:Lingua lituana]] |
|||
[[gn:Lituañañe'ẽ]] |
|||
[[gv:Litaanish]] |
|||
[[he:ליטאית]] |
|||
[[hi:लिथुआनियाई भाषा]] |
|||
[[hif:Lithuanian bhasa]] |
|||
[[hr:Litavski jezik]] |
|||
[[hsb:Litawšćina]] |
|||
[[hu:Litván nyelv]] |
|||
[[hy:Լիտվերեն]] |
|||
[[id:Bahasa Lituavi]] |
|||
[[ilo:Pagsasao a Lituano]] |
|||
[[io:Lituaniana linguo]] |
|||
[[is:Litháíska]] |
|||
[[it:Lingua lituana]] |
|||
[[ja:リトアニア語]] |
|||
[[ka:ლიტვური ენა]] |
|||
[[kab:Talitwanit]] |
|||
[[kk:Литва тілі]] |
|||
[[kl:Litauenimiutut]] |
|||
[[ko:리투아니아어]] |
|||
[[ku:Zimanê lîtvanî]] |
|||
[[kv:Литва кыв]] |
|||
[[kw:Lithywanek]] |
|||
[[la:Lingua Lithuanica]] |
|||
[[lb:Litauesch]] |
|||
[[li:Litouws]] |
|||
[[lij:Lengua lituana]] |
|||
[[lmo:Lengua lituana]] |
|||
[[lt:Lietuvių kalba]] |
|||
[[ltg:Lītaunīku volūda]] |
|||
[[lv:Lietuviešu valoda]] |
|||
[[mdf:Литванонь кяль]] |
|||
[[mg:Fiteny litoanianina]] |
|||
[[mhr:Литва йылме]] |
|||
[[mi:Reo Rituānia]] |
|||
[[mk:Литвански јазик]] |
|||
[[mn:Литва хэл]] |
|||
[[mr:लिथुएनियन भाषा]] |
|||
[[ms:Bahasa Lithuania]] |
|||
[[nds:Litausche Spraak]] |
|||
[[nl:Litouws]] |
|||
[[nn:Litauisk]] |
|||
[[no:Litauisk]] |
|||
[[oc:Lituanian]] |
|||
[[os:Литоваг æвзаг]] |
|||
[[pih:Lithyuanyan]] |
|||
[[pl:Język litewski]] |
|||
[[pms:Lenga lituan-a]] |
|||
[[pnb:لتھوانی]] |
|||
[[pt:Língua lituana]] |
|||
[[qu:Lituwa simi]] |
|||
[[ro:Limba lituaniană]] |
|||
[[ru:Литовский язык]] |
|||
[[rw:Ikilituwaniya]] |
|||
[[sco:Lithuanie leid]] |
|||
[[se:Liettuvagiella]] |
|||
[[simple:Lithuanian language]] |
|||
[[sk:Litovčina]] |
|||
[[sl:Litovščina]] |
|||
[[sq:Gjuha lituane]] |
|||
[[sr:Литвански језик]] |
|||
[[sv:Litauiska]] |
|||
[[sw:Kilituanya]] |
|||
[[szl:Litewsko godka]] |
|||
[[ta:இலித்துவானிய மொழி]] |
|||
[[tg:Забони литвонӣ]] |
|||
[[th:ภาษาลิทัวเนีย]] |
|||
[[tl:Wikang Litwano]] |
|||
[[tpi:Tok Lituwenia]] |
|||
[[tr:Litvanca]] |
|||
[[tt:Литва теле]] |
|||
[[udm:Литва кыл]] |
|||
[[ug:لىتۋا تىلى]] |
|||
[[uk:Литовська мова]] |
|||
[[vi:Tiếng Litva]] |
|||
[[war:Linituano]] |
|||
[[yi:ליטוויש]] |
|||
[[yo:Èdè Lituéníà]] |
|||
[[zh:立陶宛语]] |
|||
[[zu:IsiLithuwaniya]] |
Verzija na datum 9 mart 2013 u 01:28
Litvanski ili litavski jezik (litvanski lietuvių kalba) je jezik iz grupe istočnih baltičkih jezika iz porodice indoevropskih jezika. Najsličniji jezik litvanskom je letonski, i ujedno ova dva jezika su jedina dva živa baltička jezika.
U svetu litvanski govori oko 4 miliona ljudi, od toga 3 miliona u Litvaniji (80% stanovništva).
Litvanski jezik obuhvata dve grupe dijalekata severne (žemaitique), i južne (aukštaitique). Južni dijaleti, poznati i kao „visoki“, su osnova savremenog književnog jezika.
Istorija
Litvanski jezik još uvek sadrži neke fonetske i morfološke osobine proto indoevropskog jezika i stoga je veoma značajan za lingvistička istraživanja. Ovo je najbliži jezički rođak indoevropskog jezika. Jezički istoričari smatraju da se proto baltički jezik izdvojio od ostalih indoevropskih jezika oko 1000 godina pne.
Prvi tekst na litvanskom je prevod crkvenih himni iz 1545. Sve do 19-og veka bilo je malo knjiga na litvanskom, a i tad je litvanski zabranjivan od strane ruskih vlasti. Litvanski je postao zvanični jezik Litvanije 1918.
Karakteristike
Pisani litvanski ima 12 samoglasnika i 20 suglasnika. Akcenat je slobodan i može menjati mesto.
Litvanski ima veoma složena gramatička pravila. Ima najsloženiji sistem participa od svih indoevropskih jezika, koji uključuje aktivne, pasivne i gerundivne forme.
Ima 7 padeža: nominativ, genitiv, dativ, akuzativ, instrumental, lokativ, i vokativ (poput srpskog jezika). Još dva padežna oblika se povremeno koriste.
Gramatika
Glagoli
Deklinacija u prezentu
dirbti = raditi | norėti = hteti | skaityti = čitati | |
---|---|---|---|
1. sg. | dirbu | noriu | skaitau |
2. sg. | dirbi | nori | skaitai |
3. sg. | dirba | nori | skaito |
1. pl. | dirbame | norime | skaitome |
2. pl. | dirbate | norite | skaitote |
3. pl | dirba | nori | skaito |
Preteritum
dirbti = raditi | norėti = hteti | skaityti = čitati | |
---|---|---|---|
1. sg. | dirbau | norėjau | skaičiau (palatalizacija - afrikata t→č) |
2. sg. | dirbai | norėjai | skaitei |
3. sg. | dirbo | norėji | skaitė |
1. pl. | dirbome | norėjome | skaitėme |
2. pl. | dirbote | norėjote | skaitėte |
3. pl | dirbo | norėjo | skaitė |
Buduće vreme - infinitiv bez sufiksa -ti + s + sufiks.
dirbti = raditi | norėti = hteti | skaityti = čitati | |
---|---|---|---|
1. sg. | dirb-s-iu | norė-s-iu | skaity-s-iu |
2. sg. | dirb-s-i | norė-s-i | skaity-s-i |
3. sg. | dirb-s | norė-s | skaity-s |
1. pl. | dirb-s-ime | norė-s-ime | skaity-s-ime |
2. pl. | dirb-s-ite | norė-s-ite | skaity-s-ite |
3. pl | dirb-s | norė-s | skaity-s |
Frekventativ - infinitiv bez sufiksa -ti + dav + sufiks.
dirbti = raditi | norėti = hteti | skaityti = čitati | |
---|---|---|---|
1. sg. | dirb-dav-au | norė-dav-au | skaity-dav-au |
2. sg. | dirb-dav-ai | norė-dav-ai | skaity-dav-ai |
3. sg. | dirb-dav-o | norė-dav-o | skaity-dav-o |
1. pl. | dirb-dav-ome | norė-dav-ome | skaity-dav-ome |
2. pl. | dirb-dav-ote | norė-dav-ote | skaity-dav-ote |
3. pl | dirb-dav-o | norė-dav-o | skaity-dav-o |
Kondicional
dirbti = raditi | norėti = hteti | skaityti = čitati | |
---|---|---|---|
1. sg. | dirb-č-iau | norė-č-iau | skaity-č-iau |
2. sg. | dirb-t-um(ei) | norė-t-um(ei) | skaity-t-um(ei) |
3. sg. | dirb-t-ų | norė-t-ų | skaity-t-ų |
1. pl. | dirb-t-ume / umėme | norė-t-ume / umėme | skaity-t-ume / umėme |
2. pl. | dirb-t-ute / umėte | norė-t-ute / umėte | skaity-t-ute / umėte |
3. pl | dirb-t-ų | norė-t-ų | skaity-t-ų |
Imperativ
dirbti = raditi | norėti = hteti | skaityti = čitati | |
---|---|---|---|
1. sg. | – | – | – |
2. sg. | dirb-k | norė-k | skaity-k |
3. sg. | tegu + prezent | tegu + prezent | tegu + prezent |
1. pl. | dirb-k-ime | norė-k-ime | skaity-k-ime |
2. pl. | dirb-k-ite | norė-k-ite | skaity-k-ite |
3. pl | tegu + prezent | tegu + prezent | tegu + prezent |
Brojevi
broj | litvanski |
---|---|
1 | vienas |
2 | du, dvi |
3 | trys |
4 | keturi, keturios |
5 | penki, penkios |
6 | šeši, šešios |
7 | septyni, septynios |
8 | aštuoni, aštuonios |
9 | devyni, devynios |
10 | dešimt |
11 | vienuolika |
12 | dvylika |
13 | trylika |
14 | keturiolika |
15 | penkiolika |
16 | šešiolika |
17 | septyniolika |
18 | aštuoniolika |
19 | devyniolika |
20 | dvydešimt |
30 | trysdešimt |
40 | keturiasdešimt |
50 | penkiasdešimt |
60 | šešiasdešimt |
70 | septyniasdešimt |
80 | aštuoniasdešimt |
90 | devyniasdešimt |
100 | šimtas |
1000 | tūkstantis |
Primer teksta
Član 1 Univerzalne deklaracije o ljudskim pravima
Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai.
Prevod: Sva ljudska bića se rađaju slobodna i jednaka po dostojanstvu i pravima. Obdarena su razumom i savešću, i treba da se odnose jedna prema drugima u duhu bratstva.
Meseci u godini
Sausis, Vasaris, Kovas, Balandis, Gegužė, Birželis,
Liepa, Rugpjūtis, Rugsėjis, Spalis, Lapkritis, Gruodis
- Sveiki - Zdravo